Jaunojo karpininko kelias
trečiadienis, 14 kovo 2012 09:59

Nenumaldomai artėja diena, kai poledinės žūklės sezoną pakeis atvirasis vandens sezonas. Ir visi žvejai, pačiupę kas spiningą, kas plūdinę, kas dugninę ar muselinę meškerę išskubės prie vandens telkinių.

O kiek vėliau prie jų prisijungs ir karpių žūklės entuziastai, save vadinantys ,,karpininkais”. Tai žvejų grupė, išskirtinį dėmesį skirianti laukinių karpių žūklei. Pastarojo laiko tendencijos rodo, kad su lyg kiekvienais metais ,,karpininkų” gretos didėja. Ko gero, kaip ir kiekviena žūklės rūšis, taip ir laukinių karpių gaudymas turi savo specifiką. Todėl pradedantys ,,karpininkai” į šios žūklės įmantrybių džiungles pirmus žingsnius dažnai daro ne itin teisingus.

Šiuo straipsniu pabandysiu aprašyti nuo ko reikėtų pradėti žuvauti laukinį karpį. Žinoma, tai nebus vienintelis ir nenuginčijamai teisingas kelias, bet tam tikrose vietose jis turėtų padėti susivokti. Straipsnių, apie tai, nuo ko pradėti karpių žūklę, yra ne vienas ir ne du, bet nė vienas iš jų, mano galva, nepaliečia kertinių dalykų – tikrosios ,,karpininkų”  sielos .

Laukinių karpių žūklė, tai trofėjinių laimikių žūklė, todėl ji tikrai nėra lengva. Pirmi klausimai pradedant ,,karpiauti” turėtų būti susiję su informacija būtent apie šią žuvį. Tai yra: o kas tas laukinis karpis? Ką aš turiu žinoti apie šią žuvį? O žinoti reikėtų tai, kad ši žuvis – bene didžiausia mūsų gėlųjų vandenų gyventoja po galiūno šamo. Ir savo dydžiu konkuruoja su lydeka. Bet pastarąją karpis lengvai nurungtų jėgos estafetėje, nes to paties dydžio karpis yra gerokai stipresnis už lydeką. Taip pat reikėtų žinoti, kad karpiai, kaip ir kitos žuvys – poikiloterminiai (šaltakraujai) gyvūnai. Jų kūno temperatūra priklauso nuo vandens, kuriame jie gyvena, temperatūros. Ichtiologai teigia, kad mūsų žemyne veisiami karpiai yra kilę iš europinio sazano (laukinio karpio) porūšio, gyvenančio Pietiniuose Europos vandenyse. Vadinasi, mūsų karpiai yra šiltą vandenį mėgstančios žuvys. Tai yra: kuo aukštesnė vandens temperatūra, tuo greitesnė jų medžiagų apykaita ir tuo jie aktyvesni. O esant šaltam vandeniui, medžiagų apykaita lėtėja ir žuvys darosi pasyvesnės. Visa tai turi įtakos jų augimui bei natūraliam dauginimuisi. Ko gero tai viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko mūsų vandenyse gyvenantys karpiai nepasiekia rekordinių (25-35 kg) dydžių, lyginant su piečiau esančiomis šalimis. Karpiai, kaip ir kitos žuvys, turi temperatūrų diapazoną, kuriame jaučiasi geriausiai. Tai apie 25 laipsniai pagal celsijų. Rudenį, vandens temperatūrai krentant, karpių aktyvumas padidėja. Tuo metu žuvis ruošiasi žiemai. Tačiau, anot žvejų, karpiai aktyvūs tik kol vandens temperatūra nukrenta iki 12 oC. Ir pavasarį, vandeniui įšilus iki tų pačių 12 oC, karpiai vėl suaktyvėja. Iš to galime spręsti, kada galima pradėti ir baigti gaudyti šią žuvį.

Vienas iš pagrindinių dalykų, ką privalo žinoti ,,karpininkas” – karpiai mūsų vandenyse natūraliai nesidaugina. Liūdna, bet praktika rodo, kad toli gražu nevisi laukinius karpius gaudantys žvejai tą žino. Todėl matau būtinybę kiek detaliau paaiškinti jauniesiems ,,karpininkams“ šio reiškinio priežastis. Tiksliau būtų sakyti, kad nesidaugina su tam tikromis išimtimis.  To priežastis labai paprasta, mūsų šalies telkinių vandenys pernelyg šalti. Tam, kad šių žuvų nerštas būtų sėkmingas, reikia, kad gegužės mėnesį 6-8 paras iš eilės telkinio, kuriame neršia karpiai, vandens temperatūra būtų apie 18 oC (parų skaičius priklauso nuo temperatūros svyravimo). Būtent tiek reikia laiko ir šilumos, kad karpiai išnerštų ir iš išnerštų ikrų išsiristų karpiukai. Ar mūsų šalyje įmanoma, kad gegužę vandens temperatūra būtų aukštesnė nei 18 oC ilgiau nei savaitę? Manau, kad pilnai įmanoma. Ir jei taip atsitinka, tai ir yra ta išimtis jų natūraliam dauginimuisi. Jei dėka Dievo pavyksta vandeniui įšilti iki reikiamos temperatūros, mažieji karpiukai susiduria su dar viena kliūtimi, kuri yra ko gero lemiama, dėl ko jų nedaugėja mūsų vandenyse.

Ta kliūtis yra pirmasis peržiemojimas. Teoriją, kurią dabar pateiksiu iškėlė Kęstutis Arbačiauskas po stebėjimų savo telkinyje, kurią vėliau patvirtino ir detaliau paaiškino šių žuvų veisimo specialistas. O teorija yra tokia: po sėkmingo neršto pirmamečiai karpiukai neišgyvena pirmosios žiemos tuose telkiniuose, kur gyvena plėšriosios žuvys. Tai yra, atšalus vandeniui karpių mailius sulėtėja dėl sulėtėjusios apykaitos. Todėl ešeriukai, lydekaitės ir visos kitos žuvys, besimaitinančios mailiumi, pirmoje eilėje išrenka karpiukus ir karosiukus, tuo tarpu kitų žuvų mailius sugeba pakovoti dėl savo gyvasties.  Ir prie šitos teorijos karpių veisimo specialistas pridėjo, kad pirmametis karpiukas iki žiemojimo, tam kad išgyventų net neturėdamas natūralių priešų, turi užaugti maždaug iki 25 gramų (priklauso nuo žiemos gilumo). Kadangi žiemą jis nesimaitina, vadinasi iki žiemos jis turi sukaupti savyje tiek maisto medžiagų atsargų, kad išgyventų per žiemą nesimaitindamas iki pavasario, kitu atveju jo laukia mirtis iš bado. Žuvininkystės ūkiuose, kur jie yra maitinami, toli gražu ne visi karpiukai sukaupia reikiamą atsargų kiekį žiemojimui. O ką kalbėti apie natūralioje gamtoje išsiritusį karpiuką, kur maistą jis turi susirasti pats ir kurio nėra ypatingai daug. O kur dar natūralūs jo priešai plėšrūnai. Todėl brangūs jaunieji ,,karpininkai“, laukinio karpio žudyti nevalia. Jį privalu paleisti atgal į vandens telkinį, iš kurio jis buvo pagautas, jei ir ateityje norite gaudyti šias įspūdingas žuvis. Tai pagrindinis ir esminis principas, kurio turi laikytis tikras ,,karpininkas“.

Kaip jau supratote, laukinis karpis natūraliai mūsų telkiniuose nesidaugina, todėl ją galima rasti tik įžuvintuose telkiniuose. Detaliai kaip pažinti telkinį, kuriame gyvena nors vienas karpis, aš nerašysiu. O be to, to detalumo mums ir neprireiks. Pradžioje svarbiausia, kad nors vienas karpis telkinyje, kur jūs žuvausite pirmus kartus, dar gyventų. Esu įsitikinęs, kad tokį telkinį žino beveik kiekvienas žvejas. Galiu pasakyti tik tiek, kad ankščiau ar vėliau karpis išsiduos savo būvimu. Tai galingi jų šuoliai, burbulų krateriai kylantys iš dugno, kai jie jį rausia ar dumblo debesys palei dugną po jų rausimo – tai ženklai, kurie pasako, kad karpis ten dar gyvena.

Dabar, kai turite minimalios informacijos ką reikėtų žinoti apie karpį prieš pradedant jį gaudyti, galima pakalbėti ir apie karpių žūklei skirtą įrangą bei laiką. Kaip jau minėjau, tai viena iš didžiausių ir galingiausių gėlavandenių žuvų, gyvenančių mūsų vandenyse, todėl karpių žūklei įrankiai taip pat turi būti galingi. Tai, ką parašysiu toliau, yra labai svarbu įvykdyti pirmose trijose žūklėse, kad galėtumėte susivokti tam tikruose dalykuose, kas vėliau padės apsisaugoti nuo bereikalingų išlaidų. Nežiūrint į tai, kad laukinių karpių žūklė nėra pigus malonumas, galiu jus 100 procentų patikinti, kad pinigai išleisti šiai žūklei nėra pagrindinė ir brangiausia investicija.  Brangiausia investicija – laikas, kurio reikia nemažai skirti norint pagauti ne vieną laukinį karpį. Ir tą laiką jūs turėsite atimti kas iš šeimos, kas iš mylimosios, kas iš studijų ar draugų. Taigi laiko, norint pagauti laukinį karpį, teks surasti ir skirti daug, nežiūrint į tai ar jus supras ir palaikys aplinkiniai ir artimi žmonės ar ne. Dažnai pradedantys žvejai susidaro kiek klaidingą nuomonę iš televizijos laidų. Todėl reikėtų paminėti, kad TV laida ,,Vienam gale kablys“ tikrų laukinių karpių žūklę yra rodžiusi gal prieš 15 metų. Ir kai laidoje vedėjas kalba, kad laukinio karpio gali tekti pralaukti net visą dieną, tai suklaidina žvejus. Teisingiau būtų, jei sakytų – karpinio kibimo gali tekti laukti net 15 žūklių. Ir galiu jus patikinti, kad nebūtų jokia nuostaba jei to kibimo taip ir nesulauktumėte po tų 15 žūklių. Patikėkite, karpį sugauti nėra lengva, ypač neturint patirties. Todėl į pirmas tris žūkles išvažiuokite mažiausiai 2 parom (48 val), nes ,,karpininkai“ žūklės laiką skaičiuoja paromis, o ne valandomis, kaip kiti žvejai. Būtent tai padės jums susivokti, ar galite tiek laiko skirti šiam malonumui. Iš anksto pasakysiu kas jus paguos, kad laikas, praleistas žūklėje, į bendrą gyvenimą neįsiskaičiuoja – žūklėje jūs nesenstate.

Na, o dabar apie įrangą, kurios prireiks šiose trijose žūklėse. Kiekvienai žūklei nusipirkite ir sujaukinkite po 2 kg baltyminių kukulių. Taip pat išvirkite po 5 kg sausų kukurūzų (išvirus bus didelis kibiras šutintų kukurūzų) ir  kiekvienai žūklei nusipirkite: po vieną masalinių kukulių bonkutę (kukuliai turi būti plaukiantys POP- UPS) ir po pakelį kabliukų, skirtų gaudyti karpiams. Tai tiek būtų pirkimo kiekvienai žūklei. Aišku, masalinių kukulių ir kabliukų jūs kiekvieną žūklę neišnaudosite, bet praktika rodo, kad apytiksliai tiek reikia investuoti po kiekvienos žūklės, kad atstatytumėte prarastų švinų ar kitų žūklei reikalingų smulkmenų kiekį.  Tai užslėpta investicija, kurios prireikia prieš kiekvieną žūklę. Jaunieji žvejai jos nežino, o senbuviai niekad apie ją nešneka, nes jiems tai lyg ir savaime suprantama. Todėl, kai kalbama apie įrangos įsigijimą žūklės pradžioje, šių išlaidų niekas neįvertina, ir tik vėliau paaiškėja, kad jos egzistuoja. Tai dažnai tampa dar viena priežastimi, dėl kurios ši žūklė metama, deramai net nepradėjus.

Papildomai visoms trims žūklėms pasikeiskite valą (naudokite 0,3-0,35 monofilamentinį karpių žūklei skirtą valą). Pageidautina, kad užmetus masalą, ritėje dar liktų ne mažiau kaip 30 metrų valo. To reikia, kad užkibus karpiui jūs galėtumėte su juo pakovoti. Be to, dar įsigykite pora karpių žūklei skirtų švinų segimo ir kitų, sistemai surišti reikalingų aksesuarų (apie tai informacijos rasite www.laukarpis.lt  ). O meškerykočiai ir ritės tiks tokie, kokius turite. Taip, jūs gerai mane supratote, jokių karpinių kotų ar galingų ričių pirkti į pirmas tris žūkles nereikia. Praktika rodo, kad 70 procentų žvejų, pirmąjį savo karpį sugavo vėliau nei trečioje žūklėje (15 procentų iš tų 70 – trečioje, o kiti – dar vėliau (duomenys iš apklausos, kuri vykdyta www.laukarpis.lt). Todėl akivaizdu, kad skubėti pirkti įrangos nereikia, kol jūs nesusivokėte ar jums ši žūklė bus artima jūsų sielai.

Aš manau ir tikiu, kad trys žūklės po 48 valandas yra pakankamai  laiko susivokti, ar karpių žūklė yra žmogaus ir gamtos harmonijos derinys. Tikiu, kad per tą laiką jūs pajusite ir suprasite, kad ,,karpininkas“  nėra nei hobis, nei profesija, nei maisto pasipildymo šaltinis. Tai – gyvenimo būdas. Ir jei po tų trijų žūklių jūs vis dar norėsite sugauti mūsų vandenų galiūną laukinį karpį, tada aš jums sakau: „sveiki atvykę į laukinių karpių žūklės pasaulį“. Ir grįžus iš trečios žūklės bus pats tas laikas ieškoti specializuotos įrangos karpių žūklei. Tačiau visiškai nesvarbu, ką jūs nuspręstumėte, būti ar nebūti ,,karpininkais“, viena mus visus padaro tiek geresniais žvejais, tiek geresniais žmonėmis, tai – meilė ir pagarba motulei gamtai. Tad ką bežvejotumėte, žvejokite taip, kad būtų dėl ko sugrįžti.

 

Remigijus Pupelis

Sportinės karpių žūklės klubas "Sazanas"

 





Dideles zuvys Dideles zuvys
 
© 2012 Didelės žuvys
Dideles zuvys